- kryžeivis
- kryžeĩvis sm. (2) J žr. 1 kryžiuotis: Atvykę kryžeiviai miškuose prūsų negalėdavo surasti rš. Tų kryžeivių visų didysis darbas buvo kariauti su turkais S.Dauk. Kryžeiviai, į Pilėnus įlipę, pamatė daugelį lavonų beklaksančių M.Valanč. Brolelis jaunasis lauką arė, o mumis kryžeiviai gvoltą darė JD1173. Pareisim, seselės, nualsinti, kryžeivių baisiųjų nukankinti JD1173.
◊ kryžeĩvį kapóti toks lietuvių žaidimas: Mažai težino, kas tai burbulį mušti, kryžeivį kapoti … ir kitokius žaidimus rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.